1. Kaip nerūdijančio plieno spyruoklės atsparios korozijai, palyginti su cinkuoto plieno spyruoklėmis?
Nerūdijančiame pliene yra chromo (10–30%), sudarančio apsauginį oksido sluoksnį. Cinkuotame pliene naudojamos cinko dangos, kurios gali susidėvėti intensyvaus-eismo vietose, todėl jas reikia padengti iš naujo. Nerūdijantis plienas 2–3 kartus ilgiau tarnauja drėgnose arba pakrantės regionuose.
2. Kokio dydžio spyruoklės reikalingos 50 kg/m bėgiams kalnuotoje arba plokščioje vietovėje?
Kalnų reljefo spyruoklės, skirtos 50 kg/m bėgiams, yra standesnės (didesnis įtempimas), kad atlaikytų nuokalnės jėgas, su storesne viela (8–10 mm). Plokščios reljefo spyruoklės yra minkštesnės (6–8 mm viela), todėl pirmenybė teikiama važiavimo kokybei, o ne stabilumui.
3. Kaip veikia kompozitinės spyruoklės su stiklo pluošto armatūra, palyginti su gryno polimero?
Stiklo pluoštu{0}}sustiprintos kompozitinės spyruoklės turi 50 % didesnį tempimo stiprumą ir atlaiko didesnes apkrovas nei grynas polimeras. Jie išlaiko lankstumą keleiviniam geležinkeliui ir išlaiko krovinių apkrovas, todėl yra universalūs mišriuose koridoriuose.
4. Kokį vaidmenį spyruoklės atlieka mažinant triukšmą tarp bėgių ir pabėgių greitųjų traukinių{1}}?
Spyruoklės su guminiais įdėklais slopina aukšto{0}}dažnio (200–2000 Hz) vibraciją tarp bėgio ir pabėgio, sumažindamos triukšmą 15–20 dB. Jų konstrukcija sumažina metalo kontaktą, sugeria energiją, kuri kitu atveju keltų triukšmą.
5. Kuo skiriasi 43 kg/m bėgių spyruoklių konstrukcijos miesto ir kaimo vietovėse?
Miesto 43 kg/m bėgių spyruoklės pirmenybę teikia triukšmo mažinimui naudojant minkštesnes medžiagas, o kaimo spyruoklės naudojamos kietesnės konstrukcijos, kad galėtų vežti atsitiktinius krovinius. Miesto spyruoklės yra lengvesnės greitesniam įsibėgėjimui, kaimiškos – patvaresnės retoms techninei priežiūrai.