Europos tvirtinimo sistemų standarto (DIN EN 17319:2020) reikalavimai
Į kokias efektyvumo klases DIN EN 17319:2020 standartas skirsto tvirtinimo sistemą?
Pagal didžiausią projektinę ašies apkrovą ir mažiausią kreivės spindulį standartas skirsto tvirtinimo sistemas į tris klases: A+, A ir B. A+ klasės maksimali projektinė ašies apkrova yra 130 kN, o mažiausias kreivės spindulys – 18 m, tinka mažo -spindulio kreivės linijoms miesto centrinėse zonose. A klasės maksimali projektinė ašies apkrova yra 130 kN, o mažiausias kreivės spindulys – 40 m, tinka bendroms miesto linijoms. B klasės maksimali projektinė ašies apkrova yra 180 kN, o mažiausias kreivės spindulys – 80 m, tinka sunkiasvorių{12}}traukų linijoms ir pramoniniams geležinkeliams. Įvairių klasių eksploataciniai reikalavimai aiškiai skiriasi, todėl pasirinkimas turi būti pagrįstas linijos darbo sąlygomis.
Kokius reikalavimus standartas kelia tvirtinimo sistemos išilginiam atsparumui?
Vidutinė mechaninio įterptosios bėgių kelio tvirtinimo sistemos išilginė varža turi būti ne mažesnė kaip 7 kN, o bandymas turi būti atliktas pagal EN 13146-1. Sujungtos tvirtinimo sistemos išilginis standumas kL turi būti išmatuotas santykinio poslinkio diapazone nuo 0 mm iki Drmm, o minimali išilginė jėga taip pat turi būti 7 kN. Numatytoji Dr vertė yra 7 mm, dėl kurios tiekėjas ir klientas gali derėtis ypatingais atvejais. Išilginis pasipriešinimas yra pagrindinis rodiklis, užtikrinantis bėgio išilginį stabilumą, kuris gali užkirsti kelią pernelyg dideliam bėgio poslinkiui traukinio eksploatavimo metu. Standartas užtikrina skirtingų gaminių eksploatacinių savybių palyginamumą, patikslindamas bandymo metodus ir rodiklius.
Kokie parametrų reikalavimai keliami tvirtinimo sistemos vertikalaus standumo bandymui?
Atliekant vertikalaus standumo bandymą, apkrova turi praeiti per bėgio juostos vidurio liniją, o bandymo apkrovos vertė skiriasi priklausomai nuo tvirtinimo klasės. A ir A+ klasėms FSA1 ir FLFA1 yra 1 kN, o FSAmax ir FLFAmax – 32 kN. B klasėje FSA1 ir FLFA1 yra 1 kN, o FSAmax ir FLFAmax yra 43 kN. Išmatuotas standumas kSA ir kLFA išreiškiamas vienetais vienam ilgio metrui (MN/m/m). Balastinio bėgio ir monolitinio bėgių kelio pagrindo standumo bandymams taikomi skirtingi apkrovos parametrai, siekiant užtikrinti, kad bandymo rezultatai atitiktų faktinius naudojimo scenarijus. Šie parametrų reikalavimai gali visiškai atspindėti tvirtinimo sistemos vertikalią laikomąją galią.
Kokius eksploatacinius reikalavimus turi atitikti tvirtinimo sistema po pakartotinio apkrovos nuovargio bandymo?
Nuovargio bandymas atliekamas pagal EN 13146-4, nematuojant suspaudimo jėgos. Po bandymo išilginio pasipriešinimo arba standumo pokytis neturi viršyti 20 %, kad būtų užtikrinta, jog išilginis stabilumas nenukentės. Vertikalaus statinio standumo pokytis neturi viršyti 25 %, kad būtų užtikrintas stabilus amortizavimo ir atramos veikimas. Jokiuose tvirtinimo sistemos komponentuose neturi atsirasti matomų įtrūkimų, o vandeniui atsparios sandarinimo detalės neturi būti pažeistos ar deformuotos. Bandymas imituoja mechaninę aplinką faktinio veikimo metu, kad būtų užtikrinta, jog tvirtinimo sistema nesugestų ilgai naudojant ir garantuotų bėgių kelio saugumą.
Kokius specialius reikalavimus turi atitikti tvirtinimo sistema korozinėje aplinkoje?
Eksploatacinės savybės korozinėje aplinkoje turi būti nustatomos pagal konkrečius projekto reikalavimus, o stipraus poveikio aplinkai bandymai turi būti atliekami pagal EN 13146-6. Po bandymo tvirtinimo sistema turi būti nuimama ir vėl sumontuota nurodytais rankiniais įrankiais, kad būtų užtikrintas patogus priežiūra. Joks komponentas neturi sugesti, todėl turi būti išlaikytas pradinis jungties stiprumas ir sandarinimo savybės. Atsparumas korozijai turi būti prioritetas renkantis medžiagą ir, jei reikia, taikomas specialus paviršiaus apdorojimas. Taip pat būtina užtikrinti, kad korozija nepaveiktų elektros izoliacijos charakteristikų, kad nebūtų paveikta bėgių grandinės sistema.